Pajauta (gr. aisthäesis - jutimas, juslinis potyris), anot J. Mureikos, - greta mąstymo, tikėjimo, vaizduotės, kalbos, supratimo, atminties ir prasmės yra viena svarbiausių žmogaus dvasinių galių bei egzistencinių būsenų, kuri įsišaknijusi biologinėje, socialinėje, kultūrinėje ir dvasinėje asmenybės prigimtyje.
Gyvenimą geriausiai pajaučiu viena, šeštadienio rytą atsikėlusi saulei tekant ir pripildant kambarį šilumos; susirangius lovoje su puodeliu kavos ir be jokių pašalinių žmonių, drumsčiančių idilišką ramybę. Užsivertus krūva makulatūros ir rašant darbą, kurį po truputėlį pradedi įsimylėti. Štai tokio nuo socialinio gyvenimo atsiribojusio žmogaus pirštų galiukais aš pajaučiu gyvenimą.
2012 m. kovo 3 d., šeštadienis
2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis
Sveikas, liūdesy!
Kažin, blogiau, kai pyksti ant žmogaus ar kai nebejauti nieko? Nes dabar tikrai nejaučiu, nieko nejaučiu.
O iš kolonėlių sklinda tu tik neverk, aš tau atleidau. Net kai pasaulio pabaiga, tai juk visko pradžia.
2012 m. vasario 24 d., penktadienis
Here we go again
Tais stebuklingais momentais, kai pavyksta susikurti milijonus iliuzijų ir paskęsti savo pačios išgalvotame utopiniame pasaulyje, sėdžiu ir šypsausi. Ir nieko nieko nieko nebereikia, nieko nebetrūksta. Bet life's a bitch ir aš vėl pradedu griuvinėti ne tik ant slidaus ledo ir nebemoku atsistoti. Ir žinai, kartais tai gerai, aš vėl rašau, vėl skaitau, vėl gyvenu dėl savęs, vėl nenoriu niekam atsakinėti į idiotiškus kaipsekasiartulaiminga nes taip taip taip, sekasi gerai, viskas gerai, man viskas gerai.
Nes aš moku būti viena, būti laiminga tiesiog iš savęs.
“How can a woman be expected to be happy with a man who insists on treating her as if she were a perfectly normal human being.”
Ir taip, ačiū, man sekasi gerai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)