Tais stebuklingais momentais, kai pavyksta susikurti milijonus iliuzijų ir paskęsti savo pačios išgalvotame utopiniame pasaulyje, sėdžiu ir šypsausi. Ir nieko nieko nieko nebereikia, nieko nebetrūksta. Bet life's a bitch ir aš vėl pradedu griuvinėti ne tik ant slidaus ledo ir nebemoku atsistoti. Ir žinai, kartais tai gerai, aš vėl rašau, vėl skaitau, vėl gyvenu dėl savęs, vėl nenoriu niekam atsakinėti į idiotiškus kaipsekasiartulaiminga nes taip taip taip, sekasi gerai, viskas gerai, man viskas gerai.
Nes aš moku būti viena, būti laiminga tiesiog iš savęs.
“How can a woman be expected to be happy with a man who insists on treating her as if she were a perfectly normal human being.”
Ir taip, ačiū, man sekasi gerai.
